Kai sakome, kad Vilnius atviras yra visiems, turime omenyje ne tik žmones, bet ir visą mus supančią gyvybę – augmeniją ir gyvūniją. Kiekvienas – net ir mažas – sprendimas gali prisidėti prie biologinės įvairovės klestėjimo mieste. Tai naudinga ir mums, miesto gyventojams, nes įvairios augalų bei gyvūnų rūšys padeda reguliuoti mikroklimatą, gerina oro kokybę, prisideda prie kovos su klimato kaita, didina ekologinį stabilumą. Taip užtikrinama geresnė gyvenimo kokybė.

Žalioji miesto banga

Daugiau nei 100 tūkst. medžių, 10 mln. krūmų ir 300 tūkst. vijoklių – toks yra ambicingas Vilniaus tikslas sukelti žaliąją bangą. Šia iniciatyva siekiama sukurti jaukesnį, tvaresnį ir sveikesnį miestą sostinės gyventojams, svečiams ir visai mus supančiai biologinei įvairovei. Tam, kad būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas, sostinė savo gyventojams dovanoja tūkstančius krūmų sodinukų, kuriuos galima pasodinti kiemuose, organizuojamos bendruomeninės augalų sodinimo talkos. Apsodinamos ne tik gatvės, bet ir viešųjų erdvių tvoros bei stogai. Kartu su šiuo projektu, žalioji miesto banga užtvindys Vilniaus gatves kvepiančia augmenija, gaivinančiu pavėsiu, čiulbančiais paukščiais ir plazdanančiais drugeliais.

Tvarus pievų šienavimas

Nuo 2022 m. Vilniuje pradėta unikali iniciatyva, pakeitusi senas pievų priežiūros tradicijas. Vietoj nuolatinių reguliarių šienavimo darbų, dalyje sostinės teritorijų pasirinktas nešienaujamų pievų konceptas. Įsivaizduokite pievą, kurioje žolė auga laisvai ir natūraliai, o gamta pati rūpinasi savo grožiu. Iš pažiūros paprastas sprendimas tapo reikšminga priemone kovoti su klimato kaita ir aplinkos tarša. Taip prižiūrimos pievos mažina oro taršą, yra ypač naudingos miesto ekosistemai, taip pat suteikia prieglobstį įvairioms augalų ir gyvūnų rūšims. Nešienaujamos Vilniaus pievos veikia kaip natūralūs oro filtrai, mažinantys dirvožemio eroziją ir sulaikantys vandens perteklių lyjant.

Biologinės įvairovės namai

Tam, kad mažieji gyvūnai Vilniuje jaustųsi kaip namuose, jiems sukuriamos pačios geriausios sąlygos. Parkuose paliekami medžiai krituoliai, kuriuose apsigyvena vabzdžiai, grybai, juose naujus namus randa net 5 tūkstančiai įvairiausių organizmų, kurie minta mediena. Be to, įvairiuose Vilniaus miesto tvenkiniuose įrengiamos plaukiojančios salos, apželdintos vandenmėgiais augalais. Jos padeda saugiai perėti paukščiams. Ežiams ir kitiems smulkiems parkų gyventojams įrengiamos šakų rietuvės – buveinės. Šakomis formuojami atitvėrimai saugomiems gamtos paveldo objektams ir medžiams senoliams.

Be to, naujai projektuojamuose miesto pastatuose ir jų teritorijose vykdoma išsami aplinkos analizė, rengiamos teritorijos augmenijos priežiūros taisyklės, sodinami įvairūs augalai – gėlės, medžiai, įrengiami paukščių inkilai, vabzdžių viešbučiai.

Bitės ant stogų

Kone svarbiausi miesto vabzdžiai bitės apdulkina augalus. Jos užtikrina gyvuojančią augmeniją ir maistą žmonėms. Dėl klimato kaitos, oro taršos ir mažėjančių žaliųjų erdvių plotų, šie – mūsų ekosistemoms gyvybiškai svarbūs – organizmai sparčiai nyksta. Vis dėlto mes galime prisidėti prie jų išgelbėjimo. Vienas iš veiksmingiausių būdų tai padaryti – įkurti avilius, į kuriuos bitės galėtų saugiai nešti medų.

Vilniaus miesto savivaldybė ant pastato stogo pastatė du avilius, kuriuose gyvenančios bitės per metus gali sunešti net 30 kilogramų medaus. Aukštumos ir stogai yra natūrali bičių buveinė, todėl čia jos jaučiasi puikiai, o mainais miestui dovanoja žiedus ir saldų medų.

Bendruomenių daržai ir sodai

Dar vienas unikalus būdas puoselėti biologinę įvairovę mieste yra bendruomenių daržai. Visame Vilniaus mieste ir regione gyventojai yra skatinami burtis ir kartu steigti bendruomenių daržus daugiabučių bei mokyklų kiemuose. Tokie daržai gali virsti ištisais sodais, kuriuose auga gėrybės ir kurie gali tapti namais įvairioms augalų bei gyvūnų rūšims. Miesto daržininkystę jau sėkmingai plėtoja Antakalnio ir Pilaitės gyventojai.

Naujai statomose mokyklose kuriami daržai, skatinantys moksleivius nuo mažų dienų susipažinti su daržininkystės teikiama nauda. Vilniaus miestas paruošė gidą, jei nuspręstumėte tokią iniciatyvą įgyvendinti ir savo bendruomenėje.

Ką galite padaryti jūs?

Prie biologinės įvairovės saugojimo ir miesto žaliųjų plotų kūrimo galite prisidėti įvairiais būdais. Sodinkite gėles, medžius ar krūmus savo kieme arba dalyvaukite bendruomenių organizuojamose akcijose. Jei turite galimybę, įrenkite avilius bitėms ar inkilus paukščiams savo namuose ar soduose. Taip pat galite praturtinti aplinką nešienaujamomis pievomis, kurios padeda kovoti su klimato kaita ir išsaugoti ekosistemas. Jei domitės daržininkyste, įsitraukite į bendruomeninių daržų iniciatyvas.