Dažniausiai užduodami klausimai
Klausimai apie pievas ir jų priežiūrą15
Šiais metais visos bendro naudojimo teritorijos, kurias prižiūri miestas, suskirstytos į tris šienavimo režimus:
- trumpa veja (palaikoma 5–10 cm ilgio žolė) – parkuose, skveruose, daugiabučių kiemuose, sporto aikštelėse, gatvių skiriamosiose juostose;
- pieva (šienaujama 1–3 kartus per metus) – magistralinių gatvių šlaituose, Neries upės krantinėje, neužstatytose teritorijose ir pagal specialius kriterijus parinktose teritorijose;
- natūralaus atžėlimo teritorijos (nešienaujamos) – tam tikrų magistralinių gatvių šlaituose, pamiškėse.
Dėl gyventojų patogumo du trečdaliai miesto prižiūrimos teritorijos arba 2,5 tūkst. ha bus paliekam trumpa veja. 1,1 tūkst. ha bus palikta kelis kartus per metus šienaujamai pievai. Šiam plotui priskiriamos ir saugomos miesto teritorijos, kaip Neries regioninio parko pievos. Natūralaus atžėlimo teritorija apims 15 ha.
Šiais metais parengtas šienavimo žemėlapis, kuriame matyti, kur bus palaikoma trumpa veja, o kur pieva šienaujama tik kelis kartus per metus.
Trumpa tvarkinga veja palaikoma visose teritorijose, kur vaikšto žmonės.
- daugiabučių namų kiemuose;
- parkuose, skveruose, aikštėse;
- sporto, laisvalaikio leidimo vietose, vaikų žaidimų ir augintinių vedžiojimo aikštelėse;
- želdinių plotuose tarp gatvės ir pastatų;
- želdinių salose prieš sankryžas ir žiedus;
- skiriamosiose juostose;
- prie pėsčiųjų ir dviračių takų.
Šiemet trumpa veja šienaujama dažniau nei ankstesniais metais. Pastebėjus, kad kuri nors retai šienaujama vieta yra naudojama aktyviam laisvalaikiui, praneškite savo seniūnijai arba užregistruokite portale tvarkaumiesta.lt. Operatyviai reaguojame ir patiksliname šienavimo žemėlapius.
Vietos, kuriose nebus šienaujama visai, vadinamos natūralaus atžėlimo teritorijomis. Natūralaus atžėlimo teritorijose leidžiame susiformuoti biotopui – aplinkai, kurioje natūraliai apsigyventų gyvūnai, ypač svarbūs atkurti ekologinę pusiausvyrą. Tačiau jos bus stebimos, ir, atsiradus invazinių augalų židiniams, imamasi priemonių.
Natūralaus atžėlimo teritorijos bus paliktos šlaituose ties Olandų g., Stepono Batoro g., Sukilėlių g., Višinskio g., Drujos g., Dunojaus g. Liepkalnio g., Subačiaus g., Rasų ir Dunojaus sankryža, Dzūkų ir Liepkalnio gatvių sankirta. Šie plotai yra stebimi dėl invazinių rūšių plitimo ir jei jos bus pastebėtos šiuose plotuose, bus pradėta šienauti, kad invaziniai augalai neišplistų.
Tvarus šienavimas visų pirma sprendžia svarbias problemas, su kuriomis susiduria miestas, ir padeda švelninti klimato pokyčių sukeltas pasekmes gyventojams.
Pievos:
Vėsina miestą. Karštą dieną temperatūrų skirtumas tarp trumpos vejos ir pievos gali siekti iki 20 ℃. Keičiantis klimatui neišvengiami meteorologiniai kataklizmai – karščio bangos, didžiulės liūtys. Trumpa veja neatlaiko karščių ir išdega. Juodas dirvožemis sugeria ir spinduliuoja panašų šilumos kiekį kaip ir asfaltas. Mūsų klimato zonoje pievos net ir karščių metu neišdega, neskleidžia tiek šilumos, kiek plika, išdegusi žemė.
Sugeria kritulių drėgmę ir ją sulaiko. Vešli augmenija sugeria ir sulaiko drėgmę. Liūčių metu tai padeda išvengti potvynių. Karštų dienų metu sukaupta drėgmė vėsina aplinką.
Mažina taršą. Gausi žaluma sugeria ore esančius teršalus, dulkes. Todėl miestiečiai gali kvėpuoti švaresniu oru.
Sugeria CO2. Tvarios pievos prisideda prie kovos su klimato kaita. Želdiniai absorbuoja daugiau anglies dioksido dujų nei trumpa veja.
Tausoja ir didina biologinę įvairovę. Žemai nupjautos ir išdegusios vejos ekosisteminė vertė mieste yra tolygi asfaltui. Tvariai šienaujamose pievose gausu vabzdžių, smulkių žinduolių, paukščių ir kitų gyvūnėlių.
Saugo bites. Bičių populiacija pasaulyje sparčiai mažėja. Bitės labai svarbios mūsų ekosistemai: apdulkina daugumą augalų, tarp jų ir vaisių, daržovių. Siekiant išsaugoti bites populiarėja miesto bitininkystė, tačiau trumpai nupjautoje vejoje jos neranda sau maisto – žydinčių augalų žiedadulkių. Visai kitaip yra pievoje, kurioje nemažai žydinčių augalų ir maisto šiems vabzdžiams.
Papildo ir paįvairina miestovaidį. Pievos ir kūrybiškas jų derinimas su pastatais ir gatvėmis, paįvairina, pagyvina monotoniškas erdves ir kietos dangos plotus. Pievos taip pat suteikia erdvėms jaukumo ir autentiškumo. Tokios vietos atitinka vaikštomo miesto viziją. O tai sąlygoja ir aukštesnę NT kainą.
Prisideda prie racionalaus miesto tvarkymo. Propaguojant tvarų šienavimą, ne tik saugoma gamta, bet ir racionaliau tvarkomas miestas – vejos trumpinamos dažniau, kad būtų patogios gyventojams, o pievos šienaujamos du kartus per metus.
Gatvių šlaituose nevaikšto žmonės, ten nevedžiojami šunys, čia paliktos žydinčios pievos netrukdo vairuotojų matomumui ir nekelia jokių problemų miesto gyventojams, tačiau miestui duoda daug. Pievos vėsina miestą per karščius, sugeria liūtis, mažina taršą ir puošia miestą.
Klimato pokyčiai verčia ieškoti išeičių, nes ateityje susidursime su vis dažnesnėmis karščio bangomis ir dar nuožmesnėmis liūtimis. Karščiausiomis vasaros dienomis jau tenka riboti sunkiasvorio transporto eismą ten, kur asfaltas saulėkaitoje perkaista, o ten kur klesti žaluma, to daryti nebūtina, nes želdinių pavėsyje žemės temperatūra net keliolika laipsnių žemesnė.
Gal rangovai netinkamai atliko darbą? Informuokite apie konkrečią vietą tvarkaumiesta.lt, mums svarbu žinoti ir ištaisyti klaidas, jei jų yra.
Šiais metais parengtas šienavimo žemėlapis, kuriame matyti, kur bus palaikoma trumpa veja, o kur pieva šienaujama tik kelis kartus per metus. Jeigu gyventojai mano, jog vienos ar kitos teritorijos šienavimo režimą reikia pakeisti, jie kviečiami kreiptis į savo seniūniją. Dėl šienavimo režimo pokyčių daugiabučių kiemuose kaimynai turėtų susitarti tarpusavyje.
Tvarus šienavimas numato patogią trumpą veją ten, kur vaikšto žmones, žydinčias pievas – ten kur jos gali būti naudingos ir padeda atsikurti gamtai nenaudojamose dykynėse. Tvarus šienavimas nuo dažno šienavimo taip pat skiriasi išmanesniu planavimu, atsižvelgiant į žmonių poreikius ir meteorologines sąlygas. Tvariai šienaujant naudojama neteršianti ir tylesnė šienavimo technika, surenkama ir kompostuojama žolė.
Vejos pradedamos šienauti gegužės mėnesį ir šienaujama nuolat, kai jos aukštis ima siekti 10–15 cm.
Pievos pirmą kartą metuose gali būti pradėtos šienauti jau po Joninių, birželio 24 d., o antrą kartą rudenį, rugsėjo pradžioje. Šienavimo laikas tęsiasi kelias savaites ir gali būti koreguojamas priklausomai nuo oro sąlygų ir pievų būklės. Būtent toks šienavimo dažnis padeda pievoms atsikurti, jose gausėja augalų rūšių, galima išvysti vis daugiau į Raudonąją knygą įtrauktų augalų, tuo pačiu ir vabzdžių bei paukščių.
Už sanitarinį valymą ir želdinių priežiūrą skirtingose Vilniaus vietose šiuo metu atsako bendrovės „Stebulė“, „Ekonovus“, „Ecoservice“, „Šilėja“ ir „VSA Vilnius“. Jos valo šaligatvius, laiptus, gatvių kelkraščius, automobilių stovėjimo aikšteles, pjauna žolę, renka lapus, šiukšles, sąšlavas ir atsako už švarą bei tvarką mieste pagal Vilniaus savivaldybės Tarybos patvirtintas Tvarkymo ir švaros taisykles. Šios įmonės laimėjo konkursus ir paslaugas teikia pagal sutartis.
Jei turite pastabų dėl šienavimo, kreipkitės į savo seniūniją, nes seniūnijos prižiūri vienos iš šių įmonių šienavimo darbus greta jūsų namų.
Dauguma įmonių nuo liepos 1 d. įsipareigojo naudoti elektrinę vejų priežiūros techniką.
Gatvių, skiriamųjų juostų želdiniai, skverų ir aikščių, transporto žiedų veja, šlaitai prie gatvių, tiltų ir viadukų yra šienaujami savaeigiais robotais ir akumuliatorinėmis žoliapjovėmis.
Be elektrinės technikos kurį laiką (kol susidėvės) bus naudojamos įprastos žoliapjovės ir vejapjovės.
Sosnovskio barščiai naikinami pagal Sosnovskio barščių gausos reguliavimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje 2021–2023 m. veiksmų planą.
Verkių ir Pavilnių parkų teritorijoje, šalia vandens tvenkinių taikomi mechaniniai metodai – šienavimas ir kasimas, kitose teritorijose – purškiama herbicidais. Kiti invaziniai augalai naikinami mechaniniais metodais, remiantis žaliųjų plotų ir medžių monitoringo duomenimis.
Už kiekvieną patikrinimo aktuose užfiksuotą teikiamų paslaugų neatlikimo atvejį rangovams taikomas konkretus nuoskaitos dydis ar bauda. Apie aplaidaus ar netinkamo šienavimo atvejus prašome pranešti Seniūnijai arba svetainėje tvarkaumiesta.lt
Nuolat šienaujama veja dažniausiai yra mulčiuojama ir paliekama dirvoje.
Pievose, kurios šienaujamos kartą ar du per metus, nušienauta žolė laikinai – bent savaitei – paliekama, kad iš žydinčių augalų išbyrėtų sėklos. Po savaitės žolė surenkama ir išvežama į žaliųjų atliekų tvarkymo aikšteles ir kompostuojama. O nuo kietųjų dangų žolė turi būti surinkta tą pačią dieną.
Šiais metais parengtas šienavimo žemėlapis, kuriame matyti, kur bus palaikoma trumpa veja, o kur pieva šienaujama tik kelis kartus per metus.
Bendro naudojimo teritorijų duomenys periodiškai atnaujinami, t. y. įtraukiama ir aktualizuojama informacija apie naujas dangas, sklypus.
Klausimai apie medžių ir krūmų sodinimą9
Sodinti galima laisvame plote tarp namo sienos ir tako. Jei tako nėra, Jei tako nėra, sodinti galima 3 metrų pločio juostoje šalia namo sienos. Prie namo fasado paprastai būna įrengta plytelių juosta (nuogrinda). Ją reikia palikti. Jeigu nuogrindos nėra, reikia tarp augalų ir fasado palikti laisvą plotą, kuris tarnaus kaip nuogrinda ir kaip praėjimas (plotis nuo 50 cm iki 1 metro). Šią zoną galima mulčiuoti skalda, mulčiumi ar išdėlioti plyteles.
Prie daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais krūmai, aukštesni kaip 2 m, sodinami 2,5 m atstumu, kiti krūmai – 1,5 m atstumu. Medžiams taikomas 10 metrų atstumas nuo gyvenamųjų pastatų su langais, tačiau bendru kaimynų sutarimu galimos išimtys (pavyzdžiui, iki 5 m aukščio auganti rojaus obelaitė prie namo kampo), tačiau būtina palikti ne mažesnį kaip 3 metrų atstumą iki pastato. Sodinant medžius reikia išlaikyti 4 m atstumą nuo apšvietimo stulpų.
Prašome nesodinti labai nuodingų (pvz., žalčialunkis, kukmedis, auginantis raudonas uogas), dygių, deginančių ar stipriai alergizuojančių augalų. Taip pat negalima sodinti invaziniais pripažintų augalų.
Priklauso nuo sodinimo pobūdžio – jeigu sodinamas akcentinis medelis ar jų grupė/eilė, ypač gatvėse – reikėtų rinktis medelį, kurio skersmuo 1 metro aukštyje yra bent 6-8 cm ir daugiau, medžiai turi būti su šaknų gumulu. Tačiau natūralistinio želdinimo medžių ir krūmų plotui įveisti galima naudoti ir daug mažesnius sodinukus, tik tokiu atveju apsodintame plote nereikėtų planuoti šienauti vejos, ją reikėtų keisti mulčiu ir plotą aptverti, kol želdiniai suvešės.
NETINKAMŲ SODINTI VILNIAUS MIESTE INVAZINIŲ AUGALŲ SĄRAŠAS (pagal 2021-02-03 Aplinkos ministerijos informaciją, rekomenduojama pasitikrinti paskutinę redakciją)
- Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa),
- vėlyvoji ieva (Prunus serotina),
- muilinė guboja (Gypsophila paniculata),
- uosialapis klevas (Acer negundo),
- varpinė medlieva (Amelanchier spicata),
- gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus),
- didžioji rykštenė (Solidago gigantea),
- kanadinė rykštenė (Solidago canadensis),
- tankiažiedė rūgštynė (Rumex confertus),
- šluotinis sausakrūmis (Cytisus scoparius),
- bitinė sprigė (Impatiens grandulifera),
- smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora),
- dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata).
Bendru kaimynų ar bendrijos raštiniu sutarimu galima sodinti medžius, krūmus ir daugiamečius žolinius augalus bendroje kiemo erdvėje. Rekomenduojame pasitarti ir pasirengti kiemo apželdinimo schemą. Būtina įvertinti požeminių komunikacijų kieme išsidėstymą, pramintus takus, kuriais vaikšto kaimynai, atsižvelgti į bendrus visų poreikius. Taip pat prašome apgalvoti, kas ir kaip toliau rūpinsis naujai pasodintais augalais.
Neleistina užsodinti takelius ar želdiniais riboti praėjimą gyventojams.
Sodinti galima, bet sodinimo plotai ir sodinami augalai turi būti suderinti su Vilniaus miesto savivaldybe. Rašykite mums zalias@vilnius.lt, pristatykite idėjas ir kartu rasime tinkamiausią sprendimą.
Prieš sodindami bendroje erdvėje (išskyrus plotą po balkonu), pasitarkite su kaimynais, bendrai nuspręskite, kokias ir kur rūšis sodinsite. Įsiklausykite į kitų mintis ir pagrįskite savo idėjas. Pagal galimybes gaukite daugumos kaimynų pritarimą augalų rūšims ir sodinimo vietoms.
Sodinami želdiniai neturi apriboti galimybės kitiems gyventojams naudotis, praeiti, patekti į valstybinę žemę, t. y. gyvatvorės pasodinimas negali būti naudojamas pasididinti sklypą valstybinės žemės sąskaita. Gyvatvorė gali būti sodinama prie pat sklypo ribos kaip tvora, ar tvorą dengiantis želdinys, papildomas žalias barjeras triukšmui, garsui ir taršai mažinti, tačiau negali būti barjeras patekti į valstybinės žemės plotą, jei gyvatvore jis toks yra apribojimas. Visais atvejais želdiniai valstybinėje žemėje sodinami gyventojų iniciatyva gali būti šalinami, jei ateityje bus numatyta ten plėsti infrastruktūrą, atlikti kitus darbus.
Vilniaus mieste sodiname daugiau nei 30 skirtingų rūšių krūmų. Visos jos buvo atrinktos, atsižvelgiant į atsparumą miesto sąlygoms, karščio bangoms. Tačiau kiekviena rūšis turi savo ypatumų, skirtingu metu susprogsta, numeta lapus.
Miestą prižiūrintys specialistai pastebėjo, kad sedulos šiek tiek sunkiau prigyja ir sužaliuoja vėliau nei kiti. Bet tai dar nereiškia, kad krūmai neprigijo. Jiems reikia laiko apsiprasti ir sulapoti. Šie krūmai atsparūs šalčiams ir užterštumui, nereiklūs dirvožemiui, todėl tinkami apželdinti gatves. Jų lapija bei šakos spalvingos, labai gražiai atrodo, ypač deriniuose su kitomis rūšimis.
Sunkiai augančius krūmelius specialistai stebi. Dažnai krūmeliai būna gyvybingi, net ir nesulapoję, jiems paliekama laiko atsigauti. Ir dažniausiai, jie atsigauna. Taip buvo ir Konstitucijos prospekte, kuriame krūmai po pasodinimo vos atsigavo. O jau kitais metais žaliavo. Jei krūmai neatsigauna ir visiškai nudžiūsta, jei keičiami naujais.