Iniciatyvų žemėlapis

Vijoklis – tai socialiai atsakingas verslas, kuris ne tik padeda atsikratyti nereikalingų daiktų, bet ir suteikia jiems antrą šansą.

Vijoklio darbas kurti pokytį žmonėms ir gamtai, padėti daiktams rasti naujus namus. Slopinti tinkamų daiktų išmetimą sunaikinimui ir skatinti ne gamybą, o atsakingą vartojimą. Piliečiams, tai vieta daugiau sužinoti apie atliekas ir priimti praktiškesnius sprendimus kasdienybėje. Išvežami daiktai yra atrenkami į naudotinus / sutvarkomus / atliekas, o jau netinkamų daiktų dalys ir komponentai yra išrūšiuojami pakartotiniam naudojimui: varžtai, veržlės, poveržlės jungikliai. tvirtinimo elementai, el. varikliai ir kt. Tokios dalys praverčia konstruojant ir tuo pačiu – sumažina išlaidas.

PATS SAU – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atviros kūrybinės dirbtuvės mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunuoliams. Dirbtuvėms itin  svarbus tausojimas ir pakartotinis panaudojimas, tad daugelis jau naudotų medžiagų ir įrankių čia įgauna naują gyvenimą taip skatindamos moksleivių kūrybiškumą ir eko savimonę. Šioje savarankiško darbo erdvėje moksleiviai gali įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus ir savarankiškai ugdytis.

Čia galite įsigyti kokybiškų antrų rankų mados gaminių bei atnešti savo nebenešiojamus drabužius, avalynę, galanteriją ir kitus tekstilės gaminius – PARDAVIMUI, PRIDAVIMUI ar DOVANOJIMUI. Geros kokybės ir aukštesnės vertės gaminius galite atnešti pardavimui ir taip atgauti dalį daikto vertės, kai jie bus parduoti. Švarius, tvarkingus daiktus, nepriklausomai nuo jų vertės, galite priduoti atgaudami 0,50 Looptex eurų už kg iškart. Taip pat galite padovanoti visą nebereikalingą tekstilę, kuri bus paaukojama ar nukreipiama geriausiam įmanomam panaudojimui.

Dirba kasdien. Užsiregistruokite daiktų atnešimui perpardavimui iš anksto: www.looptex.eu/parduok, kitais atvejais – atvykite bet kada centro darbo metu.

Ir bibliotekoje – ir prezidentūroje, ir mokykloje – ir senjorų bendruomenėje. Įvairiausiose sostinės vietose viena po kitos dygsta DĖK’ui kabyklos, kviečiančios keistis gerais nebereikalingais drabužiais. Prisidėti prie DĖK’ui kabyklų plėtros gali visi, norintys, kad drabužių mainai vyktų jų darbovietėje, mokymosi ar laisvalaikio erdvėje, gyvenamoje vietovėje.

Dėl to reikėtų parašyti el. paštu info@vaatc.lt ar į „Atliekų kultūros“ paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“.

Nuo balandžio 25 d., arba Šv. Morkaus dienos, lietuviai pradėdavo darbus daržuose ir pirmiausia sėdavo morkas. Miesto daržininkystė populiarėja ir Vilniuje. Pilaitėje miestiečiai jau penktą sezoną puoselėja „Idėjų lysvę“, Sapiegų parke antakalniečiai šiuo metu turi ir lysvių lauke, ir ištisus metus veikiantį hidroponinį daržą. Morkos ir burokėliai auginami net Senamiestyje.

Vandens gertuvių tinklas viešąsias paslaugas teikiančiose organizacijose yra reikšminga tvarumo iniciatyva – ji padeda formuoti sveikus įpročius, vartoti daugiau vandens, mažinti plastiko naudojimą. Miesto gyventojams ir svečiams siūlomi gamtai draugiški būdai atsigaivinti iš giluminių gręžinių išgaunamu kokybišku Vilniaus vandeniu prisideda prie mūsų įsipareigojimo kurti žalią miestą.

Per šventes džiuginančios eglutės yra pasodinamos Kalėdų miške netori Verkių rūmų – eglučių skaičius pasiekė 100.

Dviračiu – gaudyti žinučių apie planetos ateitį bei klimato kaitą. Tokias žalias žinutes „siunčia“ ne kas kitas, o nebyliomis iš pirmo žvilgsnio atrodančios skulptūros. Naujausias „Neakivaizdinio Vilniaus“ dviračių maršrutas Neries krantinėmis „Žalioji meno galia. Skulptūros, kurios verčia mąstyti“ skatina ne tik dažniau sėsti ant dviračio ir keliauti po miestą „žaliai“, bet ir išmokti stabtelti ir įsiklausyti į meno kalbą apie svarbius dalykus.

7 km maršrute abipus Neries – atrinktos aštuonios skulptūros, keliančios klausimus apie mūsų ir miestų laikinumą, apie gamtą mieste ir kaip jos neužgožti, apie migraciją, apie nutolimą nuo ištakų ir tikrumo, apie tai, kas augina žmogų.

2024 m. namuose vietos neturintiems dviračiams ir paspirtukams duris atverė modernios dviračių saugyklos!

Kiekviena iš 18 saugyklų talpina 16 dviračių ir 4 paspirtukus, yra automatiškai rakinama ir gyventojams prieinama visą parą, o jų saugumą užtikrina į abi puses stumdomi vartai su elektroniniais užraktais, atrakinamais JUDU / Vilniečio kortele. Be to, kiekvienoje dviračių saugykloje rasite įrankius, skirtus dviračio remontui.

Tai vieta, jungianti edukaciją, verslą ir mokslą. Čia galima auginti kompetencijas įvairiuose kursuose ir vystyti tvarumą centro laboratorijose.

Tvarumo centras įkurtas 2023 metų balandžio 3 dieną. Jo tikslas – stiprinti kompetencijas tvarumo srityje, efektyviai vykdyti universiteto veiklas, skatinti vieningą VILNIUS TECH padalinių požiūrį į tvarumą ir puoselėti tvarumo kultūrą bei atsakomybę aplinkai, visuomenei, regionui.

Pirmasis Lietuvoje bendruomenės šaldytuvas – tai maisto dalijimosi stotelė, į kurią kiekvienas gali atnešti perteklinį, tačiau vartoti vis dar puikiai tinkamą maistą. Šaldytuve maisto produktus nuo šiol gali palikti ne tik maisto išsaugojimo ir tausojimo problemoms neabejingi miesto gyventojai, bet ir parduotuvės, kepyklėlės, kavinės ar restoranai.

Šaldytuvą papildyti maisto produktais arba esant poreikiui jų pasiimti galima bet kuriuo paros metu, o dalintis konservuotais ir sausais produktais, asmens higienos ir valymo priemonėmis raginama šalia įrengtose atvirose lentynose. Šaldytuvo turinį nuolat prižiūri savanoriai, o maistą ne tik atnešti, bet ir paimti gali bet kuris bendruomenės šaldytuvą aplankęs praeivis.

Užsukite į kavinę tvariame ir aplinkai palankiame edukaciniame bendruomenės centre. Ką tik paruošti pusryčiai, pietūs ar kavos pertraukėlė praturtins jūsų dieną. Antradieniais ir ketvirtadieniais jūsų laukia šviežia duona ir pyragaičiai. Penktadieniais rasite ūkininkų turgų. Pamatykite hidroponiniame sode pražydusį kūrybiškumą. Prisijunkite prie edukacinių programų, susijusių su tvarumu. Ir, svarbiausia, susipažinkite su bendraminčiais.

Tai pirma tikra Lietuvoje dviračių gatvė, kurioje dviratininkai yra lygiaverčiai eismo dalyviai automobiliams. Ši gatvė žymima dviračių gatvės kelio ženklu ir kartu turi pilnavertę infrastruktūrą, pritaikytą dviratininkams, kuri atitinka tokio tipo gatvei keliamus reikalavimus.

Dviračių gatvė – tai naujas formatas, eismo reguliavimo priemonė Lietuvoje, atsiradusi tik 2022 metais. Nors Vilnius dviračių gatves jau turėjo ir iki šiol, tačiau jos nebuvo infrastruktūriškai atspindinčios, tokio tipo gatvėms būdingų principų – pilnai techniškai dviračių gatvės formatas įgyvendintas tik P. Vileišio gatvėje.

Į vieną laistymo maišą telpa apie 75 l vandens. Laistant medžius darbuotojams, atvykstantiems su vandenveže, toks kiekis vandens prie medžio šaknų įrengtus laistymo šulinėlius išpilamas bent per du kartus. Tai užtrunka bent 10-15 minučių prie kiekvieno medžio. Todėl laistymo maišai padeda sutaupyti tiek darbuotojų laiko, tiek vykimo į vietą išlaidų. Vienas maišas vandeniu užpildomas vidutiniškai per vieną minutę.

Vanduo iš maišų po truputį laša ir tolygiai ir pastoviai drėkina augalo šaknis. Vienas toks maišas ištuštėja per 8–10 valandų.

Kai kuriose vietose vanduo kas savaitę papildomas biohumuso koncentratu, kad medžiai gautų ne tik vandens, bet ir maistinių medžiagų.

Vilniaus mieste, Neries pakrantėje ir parkuose miestiečiai pastebi nuvirtusių ir trūnyti paliktų medžių. Tai nėra miesto prižiūrėtojų apsileidimas. Nebegyvybingi, pūvantys medžiai patenka į kitą gyvenimo ciklą – jie tampa namais, maistu kitiems mažesniems gyvūnams, vabzdžiams, augalams, grybams, vėliau – trąša dirvožemiui.

Šie medžiai turi ypač didelę reikšmę gamtinės teritorijos ekologinei sveikatai. Viename virtuolyje randama daugiau kaip 5 tūkst. įvairiausių organizmų, kuriems negyva mediena yra maistas. Vertingi tiek nudžiūvę ir dar stovintys medžiai, tiek jau nuvirtę ir pūvantys. Juose gyvena, maitinasi skirtingos gyvybės formos.

Nuo šiol aštuoniose Vilniaus miesto viešosiose erdvėse skaitytojų lauks atnaujinti, suremontuoti, o kai kur ir nauji, knygų inkilėliai–bibliotekėles po atviru dangumi, kur kiekvienas gali pasiimti paskaityti knygą ar atnešti nebereikalingus leidinius kitiems skaityti.

Šiuo metu įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės yra montuojamos tiesiai ant apšvietimo stulpų arba integruotos jų viduje ir stacionarios. Šio sprendimo privalumas – maksimaliai išnaudojama turima miesto apšvietimo infrastruktūra.

Visas integruotų elektromobilių įkrovimo stotelių apšvietimo stulpuose sąrašas.

Bėgiok, vaikščiok, tyrinėk – atrask naujas Vilniaus vietas!

Visą trasą sudaro 10 skirtingų atkarpų. Jose gamtos ramybe ir įkvepiančiais vaizdais galės mėgautis visi – profesionalūs žygeiviai ir pasivaikščioti norintys vilniečiai.

https://vilnius100km.lt/

Tai pirmasis Vilniuje tokio dydžio – 1000 kv. m – apželdintas stogas. Kad kompozicija būtų nemonotoniška, parinkti devynių rūšių šilokai, jų kilimas pagyvintas daugiau nei trimis tūkstančiais įvairių augalų. Tai taip pat prisideda prie biologinės įvairovės didinimo. Sodinti daugiamečiai šilumamėgiai, saulėtų vietų žydintys augalai – čiobreliai, raudonėliai, girmėtės, žemuogės, karpažolės. Spalvų suteikia ir gvazdikėliai, pasodinta šiek tiek baltųjų kiečių. Augalams įrengta laistymo sistema.

Lazdynų baseino stogo terasa atvira ir prieinama visuomenei. Greitu metu planuojama ant stogo įrengti ir kavinę.

Nereikalingus, bet tvarkingus ir tinkamus naudoti daiktus galite pristatyti į bet kurią Vilniaus regione UAB ,,VAATC“ administruojamą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę darbo metu. Daiktai turi būti tinkami naudoti pagal tiesioginę paskirtį – neskleidžiantys blogo kvapo, neužteršti, tvarkingi, nesulūžę, išskyrus atvejus, kai daikto defektas yra lengvai sutvarkomas. Tinkamų dalijimuisi daiktų apžiūra galima duomenų bazėje, adresu www.stoteledekui.lt arba ketvirtadieniais nuo 11 iki 18 val. atvykus į stotelių ,,Dėk`ui“ patalpas.

Europos miestuose vis populiaresni miesto daržai – tarp gėlių auginamos daržovės, prieskoniniai augalai. Toks neįprastas gėlynas – daržas pasodintas ir Šnipiškėse, prie prekybos centro „CUP“. Jame į viršų stiebiasi vaistažolės ir gėlės – medetkos, nasturtos, kinmėtės, obuolinės mėtos, kosmėjos.

Kartu čia pasodinta ir daržovių: per 400 moliūgų, beveik tiek pat mongoldų, Kale kopūstų, kukurūzų, raudonžiedžių pupų, pankolių, ir beveik šimtas lauko pomidorų.