Archyvai: Projektai

DĖK’ui drabužių kabyklos

Ir bibliotekoje – ir prezidentūroje, ir mokykloje – ir senjorų bendruomenėje. Įvairiausiose sostinės vietose viena po kitos dygsta DĖK’ui kabyklos, kviečiančios keistis gerais nebereikalingais drabužiais. Prisidėti prie DĖK’ui kabyklų plėtros gali visi, norintys, kad drabužių mainai vyktų jų darbovietėje, mokymosi ar laisvalaikio erdvėje, gyvenamoje vietovėje.

Dėl to reikėtų parašyti el. paštu info@vaatc.lt ar į „Atliekų kultūros“ paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“.

Ozo parkas

Miestui tinkamo, gamtai draugiško pievų šienavimo pavyzdys. Ozo parke yra taikomas pievų ekosistemoms palankus šienavimo būdas, kuris džiugina lankytojus ir nesukelia jiems nepatogumų. Teritorija susiskirstyta į zonas – intensyviai šienaujama ir kita, tik kartą per metus šienaujama zona. Įvairūs šlaitai, ežerėlių pakrantės, zonos po liepomis yra apaugę įvairia pievų augmenija, kuri džiugina kaip gėlynai.

Bendruomenių daržai

Nuo balandžio 25 d., arba Šv. Morkaus dienos, lietuviai pradėdavo darbus daržuose ir pirmiausia sėdavo morkas. Miesto daržininkystė populiarėja ir Vilniuje. Pilaitėje miestiečiai jau penktą sezoną puoselėja „Idėjų lysvę“, Sapiegų parke antakalniečiai šiuo metu turi ir lysvių lauke, ir ištisus metus veikiantį hidroponinį daržą. Morkos ir burokėliai auginami net Senamiestyje.

Jomanto parkas

Miško ekosistemai draugiško parko planavimo pavyzdys.

Jomanto parkas padalintas į dvi dalis, kuriose taikomi skirtingi teritorijos planavimo principai. Miškas suskirstytas į aktyvią vakarinę – aktyviam žmogaus poilsiui pritaikytą zoną ir pasyvią rytinę – lėtų pasivaikščiojimų ir ekosistemų apsaugos zoną. Rytinėje parko dalyje yra miško dalių, kurios turi dalį kertinei miško buveinei būdingų bruožų. Jomanto miško parko pavyzdžių verta remtis tvarkant kitas miškingas teritorijas.

Vandens gertuvė

Vandens gertuvių tinklas viešąsias paslaugas teikiančiose organizacijose yra reikšminga tvarumo iniciatyva – ji padeda formuoti sveikus įpročius, vartoti daugiau vandens, mažinti plastiko naudojimą. Miesto gyventojams ir svečiams siūlomi gamtai draugiški būdai atsigaivinti iš giluminių gręžinių išgaunamu kokybišku Vilniaus vandeniu prisideda prie mūsų įsipareigojimo kurti žalią miestą.

Naujininkų parkas

Natūralių pievų ir laukinių giraičių teritorija.

Parke vengiama bet kokio teritorijos apkrovimo pertekliniais daiktais. Laikomasi principo – mažiau yra daugiau. Parke puoselėjamas visuomenei atviras obelų sodas.

Žirmūnų parkas

Žirmūnų parkas – patogi vieta ilsėtis, kartu ir biotechninių priemonių bandymų laukas.

Žirmūnų parke (arba Žirmūnų BIOTCH parke) įgyvendinama idėja, kad žmogaus įsikišimas aplinką gali pagerinti, tai yra ją padaryti palankią biologinei įvairovei. Parke taikomi neįprasti sprendimai – šakos pinamos į tvoreles, nudžiūvę medžiai saugomi ir kt. Parko želdynai formuojami siekiant išgryninti jau esamas gamtos vertybes.

Kalėdų miškas

Per šventes džiuginančios eglutės yra pasodinamos Kalėdų miške netori Verkių rūmų – eglučių skaičius pasiekė 100.

Skulptūrų takas dviračiu – po Vilnių ir apie Vilnių žaliai

Dviračiu – gaudyti žinučių apie planetos ateitį bei klimato kaitą. Tokias žalias žinutes „siunčia“ ne kas kitas, o nebyliomis iš pirmo žvilgsnio atrodančios skulptūros. Naujausias „Neakivaizdinio Vilniaus“ dviračių maršrutas Neries krantinėmis „Žalioji meno galia. Skulptūros, kurios verčia mąstyti“ skatina ne tik dažniau sėsti ant dviračio ir keliauti po miestą „žaliai“, bet ir išmokti stabtelti ir įsiklausyti į meno kalbą apie svarbius dalykus.

7 km maršrute abipus Neries – atrinktos aštuonios skulptūros, keliančios klausimus apie mūsų ir miestų laikinumą, apie gamtą mieste ir kaip jos neužgožti, apie migraciją, apie nutolimą nuo ištakų ir tikrumo, apie tai, kas augina žmogų.