Vilniaus mieste, Neries pakrantėje ir parkuose miestiečiai pastebi nuvirtusių ir trūnyti paliktų medžių. Tai nėra miesto prižiūrėtojų apsileidimas. Nebegyvybingi, pūvantys medžiai patenka į kitą gyvenimo ciklą – jie tampa namais, maistu kitiems mažesniems gyvūnams, vabzdžiams, augalams, grybams, vėliau – trąša dirvožemiui.

Šie medžiai turi ypač didelę reikšmę gamtinės teritorijos ekologinei sveikatai. Viename virtuolyje randama daugiau kaip 5 tūkst. įvairiausių organizmų, kuriems negyva mediena yra maistas. Vertingi tiek nudžiūvę ir dar stovintys medžiai, tiek jau nuvirtę ir pūvantys. Juose gyvena, maitinasi skirtingos gyvybės formos.

Tai pirmasis Vilniuje tokio dydžio – 1000 kv. m – apželdintas stogas. Kad kompozicija būtų nemonotoniška, parinkti devynių rūšių šilokai, jų kilimas pagyvintas daugiau nei trimis tūkstančiais įvairių augalų. Tai taip pat prisideda prie biologinės įvairovės didinimo. Sodinti daugiamečiai šilumamėgiai, saulėtų vietų žydintys augalai – čiobreliai, raudonėliai, girmėtės, žemuogės, karpažolės. Spalvų suteikia ir gvazdikėliai, pasodinta šiek tiek baltųjų kiečių. Augalams įrengta laistymo sistema.

Lazdynų baseino stogo terasa atvira ir prieinama visuomenei. Greitu metu planuojama ant stogo įrengti ir kavinę.

Europos miestuose vis populiaresni miesto daržai – tarp gėlių auginamos daržovės, prieskoniniai augalai. Toks neįprastas gėlynas – daržas pasodintas ir Šnipiškėse, prie prekybos centro „CUP“. Jame į viršų stiebiasi vaistažolės ir gėlės – medetkos, nasturtos, kinmėtės, obuolinės mėtos, kosmėjos.

Kartu čia pasodinta ir daržovių: per 400 moliūgų, beveik tiek pat mongoldų, Kale kopūstų, kukurūzų, raudonžiedžių pupų, pankolių, ir beveik šimtas lauko pomidorų.