Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybė subūrė mokslo, verslo ir miesto įmonių tvarumo bendruomenę į forumą „Vilniaus ekosistema“. Tvarumo pažanga neįmanoma be dialogo, tad „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ metų pabaigoje surengtas forumas buvo orientuotas į diskusiją, kurioje siekta suvienodinti lūkesčius vieni kitiems, ieškoti bendrų veiklų ir sprendimų dėl žalesnio, gyvybingesnio ir klestinčio Vilniaus.

„Vis dar per dažnai kalbėjome atskirai, o iššūkiai kuriuos turime reikalauja bendro darbo ir iš tikrųjų mus vienija – judumo tema, kelianti daug diskusijų, yra aktuali visiems, laimė ir bendra žmonių savijauta mieste – irgi svarbus veiksnys tvariam miesto augimui, žaliosios ambicijos – biologinės įvairovės išsaugojimas, geresnis atliekų tvarkymas ar klimato neutralumo siekis – ne mažiau aktualios tiek iš miesto pozicijos, tiek verslui jų pokyčiuose, tiek įvairius tyrimus atliekančiam mokslui. Todėl džiugu, kad forumas buvo produktyvi pradžia laukiantiems bendriems darbams“, – sako Anton Nikitin, Vilniaus tvarumo vadovas.

Judumas ir laimė mieste

Diskusijose apie judumą akcentuota, kad norint realaus pokyčio neužtenka tik investicijų į infrastruktūrą – būtina dar sparčiau investuoti į geresnę kasdienę patirtį, kurioje laikas yra svarbiausia „valiuta“. Kalbėta ne tik apie poreikį greitesniam ir patogesniam viešajam transportui, nuosekliai plečiamą dviračių tinklą ir sprendimus, galinčius padėti keisti judumo įpročius, bet ir pozityvias paskatas judėti ne automobiliu, bendruomenių svarbą, mokslo tyrinėjamus sunkumus ir galimybes įpročiams keistis.

Diskutuojant apie laimę mieste išsakyta, kad tvaraus miesto pagrindas – žmonės ir bendruomenės. Ir nors esame ekonomiškai stiprūs, vis dar stokojame bendruomeniškumo. Miesto kultūra, istoriškai sunaikinta, taip pat dar kūrybos procese. Visgi čia yra ir daug potencialo atliepti įvairius poreikius, kad miestas būtų saugus, patogus ir prieinamas tiek vaikui, tiek garbaus amžiaus žmogui, nepaisant kartais ilgų ir inertiškų miesto raidos procesų.

Žaliosios ambicijos ir bendradarbiavimas

Praktiniuose pokalbiuose nagrinėtos biologinės įvairovės, atliekų ir resursų bei klimato neutralumo temos atskleidė aiškų poreikį glaudesniam bendradarbiavimui: nuo konkretesnių sprendimų dėl atliekų prevencijos iki geresnių duomenų ir inovacijų pritaikymo klimato klausimams spręsti. Vakarinėje „fail nights“ sesijoje dalintasi atviromis pamokomis iš šilumos ir atliekų sektorių – nes būtent jos dažnai tampa pokyčių katalizatoriumi.

Tvarumas mieste nėra vien rodikliai – tai žmonių ir bendruomenių gyvenimo kokybė, kurią kuriame kartu. Vilnius verslus ir mokslą mato kaip partnerius ir daugybę žmonių jungiančias bendruomenes, ir planuoja toliau bendradarbiauti tvarumo temomis. Tikslas, kad „Vilniaus ekosistema“ nebūtų vienkartinis renginys, o taptų veikiančiu formatu įvairiems projektams ir bendroms iniciatyvoms įgyvendinti.