Gegužės mėnesį Vilnius dalyvavo Lodzėje, Lenkijoje, vykusioje konferencijoje Urban Future (liet. “Miestų ateitis”). Konferencija vyko tris dienas, gegužės 21-23 d., ir joje dalyvavo miestų kūrėjai iš visos Europos. Iš karto pajutome, kad „Urban Future“ – tai daugiau nei konferencija, tai įkvepiančių pokyčių kūrėjų, dirbančių savo miestams, susibūrimas.

Vilniaus miesto pranešėjai kalbėjo apie gyventojų įtraukimą, žaliosios transformacijos iniciatyvas, bei kultūros paveldo pastatų pritaikymą naujiems poreikiams, siekiant jiems įkvėpti naujos gyvybės. Vilniaus stende bendravome su daugeliu dalyvių, dalijomės patirtimi apie Vilniaus tvarumo iniciatyvas ir apie tai, kodėl Vilniui suteiktas 2025 m. Europos žaliosios sostinės titulas. Vilniuje taip pat vyko diskusija „Susitikimas su pokyčių darytojais“, kurioje bendruomenių lyderiai iš pirmų lūpų dalijosi savo patirtimi, kaip jie ėmėsi iniciatyvos ir pakeitė savo vietos bendruomenę. Aktyvi Antakalnio bendruomenės lyderė Goda Sosnovskienė pasidalijo, kaip ji įkūrė bendruomenės erdvę ir „zero waste“ (liet. be atliekų) kavinę „Miesto laboratorija“ bei įkūrė pirmąjį Lietuvoje bendruomenės šaldytuvą Antakalnyje. Šią įkvepiančią diskusiją su Goda ir mūsų svečiais Maria Derlõš, Talino miesto sodininkystės projektų vadove, ir Sara Edmonds, Nacionalinio būsto modernizavimo centro (angl. National Retrofit Hub) direktore Jungtinėje Karalystėje, moderavo Beatričė Umbrasaitė, Vilniaus miesto vyr. architektės patarėja gyventojų įtraukimo ir komunikacijos klausimais.

Konferencijos pranešėjai atvirai dalijosi savo projektų nesėkmėmis ir išmoktomis pamokomis, ne tik laimėjimais. Tai buvo saugi erdvė atvirai dalintis ir pasimokyti iš kitų miestų projektų klaidų. Dalyviai kalbėjo apie savo asmenines patirtis, kaip asmenybė, o ne kaip pareigybė, ir pasidalino savo asmeninėmis išmoktomis pamokomis dirbant su miestais ir įgyvendinant pokyčius. Dalyviai dalijosi kaip pasikeitė jų suvokimas apie save, perėjus dirbti į miesto savivaldybės struktūras iš nepriklausomų NVO kur jie buvo aktyvistai, net apibūdinant tai kaip ‘tapatybės krizę’. Dažnai miestai susiduria su problema, kad miestų planavime kovoja dvi priešingos grupės – savivaldybė, nuleisdama sprendimus iš viršaus, ir visuomenės grupės bei judėjimai siūlantys idėjas iš apačios. Tačiau tik sėkmingi miestai yra atradę laimės receptą – stebuklas įvyksta, kai abu šie frontai apjungia jėgas ir dirba kartu siekdami bendro tikslo. Sėkmingi miestų pokyčių lyderiai įsiklauso į visuomenės poreikius ir yra atviri ieškoti kompromiso. Taip yra įgyvendinami tvarūs, ilgalaikiai, teigiami pokyčiai mieste. Po kiekvienu miesto vizionieriumi slypi palaikantis bendruomenės tinklas.

Daugelis konferencijos pranešėjų paminėjo kad svarbu yra kurti pasitikėjimą ir stiprinti ryšį su visuomene. Tik tuomet, kai visuomenė pasitiki ir supranta miesto savivaldybės sprendimus ir procesus, įmanomas teigiamas miestų pokytis. Vilniaus miesto tvarumo vadovas Anton Nikitin kalbėjo apie dialogo su gyventojais svarbą, perkuriant gatvių dizainą. Gyventojai yra patys geriausi vietos ekspertai, ir tik jie geriausiai gali identifikuoti problemas tų miesto erdvių, kuriomis patys kasdien naudojasi. Anton atstovavo Vilnių diskusijoje apie gyventojų įtraukimo svarbą kartu su Danieliu Fusca, Toronto miesto parkų ir gyventojų įtraukimo skyriaus vadovu, bei Sara Edmonds, Nacionalinio būsto modernizavimo centro (angl. National Retrofit Hub) direktore Jungtinėje Karalystėje. Gyventojų įtraukimo pastangos Vilniaus mieste atrodo stipriai pasauliniame kontekste, bet dar yra kur tobulėti.

Vilniui visa tai ne naujiena, nes miestas kelia visuomenės dalyvavimo kartelę vis aukščiau ir deda ypatingai daug pastangų tobulinant gyventojų įratukimo procesus. Vilniaus miesto vyr architektės patarėja gyventojų įtraukimo ir komunikacijos klausimais, Beatričė Umbrasaitė, siekia užtikrinti aukštos kokybės įtraukimo procesus. Dvi svarbiausios šių metų iniciatyvos – Vilniaus miesto bendruomenės dalyvavimo gairės, bei naujoji gyventojų dalyvavimo platforma https://pasitarkime.vilnius.lt/lt-LT/ . Šie metais Vilniui ypatingi dar ir tuo, kad įvyks pirmoji Lietuvoje Piliečių asamblėja, kurios metu atrinkta reprezentatyvi gyventojų grupė nagrinės miestui svarbų klausimą ir priims sprendimą. Asamblėjai padėjo pasiruošti tarptautinė organizacija DemocracyNext.

Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė keliuose pranešimuose kalbėjo apie pastangas atnaujinti Vilniaus miegamuosius rajonus ir pritaikyti kultūros paveldo pastatus naujoms funkcijoms. Ji pasidalino tokiais Vilniaus projektais, kaip Ramintojos bažnyčios atnaujinimas, bei Lukiškių kalėjimo konversija. Tai puikūs pavyzdžiai atspindintys kaip Vilnius išlaisvino kultūros paveldo pastatų potencialą ir pavertė juos gyvybingais kultūros centrais. Ramintojos bažnyčia, okupacijos metu naudota kaip sandėlis, dabar yra unikali bendruomenės bažnyčia su socialiai atsakingu restoranu, kuriame dirba žmonės su negalia. Lukiškių kalėjimas tapo gyvybinga kultūros erdve, kurioje vyksta kino seansai po atviru dangumi, gyvos muzikos vakarai ir istorinės ekskursijos.

Iš konferencijos išvykstame įkvėpti ir parsivežame naujų idėjų, kurias bandysime pritaikyti Vilniuje. Pamatėme, kad daugelis Europos miestų susiduria su labai panašiais iššūkiais kaip ir Vilnius, tad atvirai dalindamiesi savo patirtimi ir padėdami vieni kitiems galime pasiekti pokyčių daug greičiau ir sklandžiau. Europos žaliosios sostinės metai Vilniui yra apie komunikaciją ir edukaciją. Ieškome įkvepiančių miesto kūrėjų istorijų ir skleidžiame žinią apie įvairais tvarumo iniciatyvas mieste. Vilniaus įkvepiančių tvarių iniciatyvų žemėlapį rasite čia, kuriame galite įsitraukti ir kurti tvaresnį miestą ir jūs.