Trakų Vokės dvaro sodyba visada traukė lankytojus savo didinga istorija, išskirtine architektūra ir įspūdingu parku. Čia atkurti pasivaikščiojimo takai veda pro šimtamečius medžius ir istoriškai suformuotus želdynus – visa tai sukurta garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Édouard’o François André ranka. Jo dėka Trakų Vokės parkas įgavo egzotiškų, Lietuvai nebūdingų kalnų peizažų bruožų ir tapo vienu iš ryškiausių europinio lygio kraštovaizdinių projektų mūsų šalyje. Parkas iki šiol yra gyvybingas kultūros, poilsio ir pažinimo centras, nuolat lankomas šeimų, senjorų, edukacinių grupių ir smalsių keliautojų.

Tačiau šalia puošnaus peizažo ir istorinės rezidencijos vis labiau ėmė ryškėti vienos svarbios detalės trūkumas – ūkinės dvaro veiklos ženklų. Juk didelė dalis Lietuvos dvarų klestėjo ne tik dėl kultūros ar meno, bet ir dėl pažangios žemdirbystės, sodininkystės, daržininkystės. Būtent tai darė Tiškevičių giminę išskirtine – jie buvo ne tik aristokratai, bet ir racionalūs, darbštūs ūkininkai, diegę modernius, tuo metu pažangiausius žemės ūkio metodus. Jie puoselėjo žemdirbystę, plėtojo bitininkystę, žuvininkystę, kitas pagalbines ūkio šakas. Tiškevičių valdomi dvarai ne tik džiugino akį, bet ir tvirtai stovėjo ant žemdirbystės pamato, užtikrinusio tvarų pragyvenimą.

Būtent šios minties vedini, praėjusiais metais Trakų Vokės dvaro komanda kartu su vietos bendruomene įgyvendino naują ir labai prasmingą projektą – edukacinį Dvaro daržą. Apleista dvaro teritorija buvo sutvarkyta bendromis jėgomis: išvalytos šiukšlės ir statybinės atliekos, iškirsti krūmynai, suformuota erdvė naujam žaliam gyvenimui. Šiandien čia įkurdinta dešimt pakeltų tematinių lysvių, įrengta komposto dėžė, pasodintos obelys, vaiskrūmiai, įrengti informaciniai stendai ir augalų aprašai. Į daržo kūrimą aktyviai įsitraukė vietos bendruomenė, ugdymo įstaigos, savanoriai – nuo zonavimo pagal temas ir funkcijas iki sodinimo talkų bei aplinkos puoselėjimo.

Dvaro daržas tai ir interaktyvi edukacinė platforma, kur vaikai ir suaugusieji gali patirti, kaip gimsta derlius, kokie procesai vyksta gamtoje, ir kodėl reikia ją tausoti. Daržo priežiūroje aktyviai dalyvauja vietinės ugdymo įstaigos, savanoriai, bendruomenės nariai. Čia mažieji sodina, laisto, ravi, stebi augalų augimą, skina derlių ir kartu mokosi pažinti bei suprasti pasaulį nuo jo šaknų.

Didžiulį šio projekto potencialą atskleidžia sukurtos edukacinės veiklos. Parengta programa „Auginu, kad augčiau“ kviečia ikimokyklinukus ir moksleivius pažinti gamtą ir ekologijos principus per patyrimą. Vaikai dalyvauja kūrybinėse veiklose – žaidžia su specialiai parengtomis kortelėmis apie augalų įvairovę, tvarumą, ekosistemas, dekoruoja vaistažolių maišelius, tyrinėja augalus, mokosi atpažinti vaistinius ir net nuodingus augalus. Taip pat aptariamos dvaro kaip ūkinio objekto funkcijos – kokios ūkio šakos buvo svarbiausios Tiškevičių laikais, kaip pasikeitė daržo augalų asortimentas bėgant laikui.

Rudens mėnesiais įgyvendintas ir kūrybinis konkursas „Kad vaikai sveiki užaugtų“, kvietęs ugdymo įstaigas siųsti vaikų kūrybinius darbus daržo tema. Konkursas baigėsi virtualia paroda ir vaikų apdovanojimais, sustiprinusiais ryšį tarp edukacijos ir kūrybos.

Daržas tapo neatsiejama dvaro edukacinės pasiūlos dalimi, atveriančia galimybę pažinti gamtą netradiciškai – skatina vaikus auginti, stebėti, suprasti ir saugoti mus supančią aplinką. Tai ne tik daržas – tai vertybė.

Ši iniciatyva atspindi platesnį tikslą – keisti vartotojišką požiūrį į aplinką, ugdyti sąmoningą ir atsakingą visuomenę, stiprinti bendruomenės ryšius, kurti darnesnę kaimynystę. Tikime, kad dvaro daržas taps gyvu dvaro istorijos fragmentu, primenančiu apie dvarų laikais klestėjusį ūkį, ir kartu – edukaciniu centru.

Šiais metais ir toliau tęsime pradėtas Dvaro daržo veiklas. Mūsų tikslas – dar labiau išplėsti edukacinę aplinką: planuojame įrengti pavėsinę kūrybinei-edukacinei veiklai, kurioje vaikai galės kurti, mokytis ir dalyvauti užsiėmimuose bet kokiu oru. Taip pat norime sukurti avietyną, moliūgų lauką, pasėti valgomųjų lubinų bei lietuviškų bulvių veislių, kurias dosniai padovanojo mūsų kaimynai – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras. Tikime, kad šie žingsniai dar labiau sustiprins edukacinį turinį ir praturtins visų lankytojų patirtį – nuo mažųjų tyrinėtojų iki suaugusiųjų.