Kelionės traukiniais tampa vis populiaresnės ne tik dėl patogumo, bet ir dėl jų teigiamo poveikio aplinkai. Apie tai, kaip LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ siekia skatinti tvarias keliones ir kokios naujovės laukia keleivių, kalbamės su „LTG Link“ rinkodaros ir pardavimų vadove Rusne Matulaityte.

Ką „LTG Link“ laiko tvariu keliavimu?

Mūsų misija – jungti žmones ir verslus tvaresnei ateičiai. Tvarus keliavimas traukiniais reiškia mažesnį CO2 pėdsaką, efektyvesnį energijos naudojimą ir alternatyvas įprastoms transporto priemonėms. 2024 m. „LTG Link“ buvo pripažintas tvariausiu transporto prekės ženklu Lietuvoje – tai rodo, kad mūsų siekis mažinti poveikį aplinkai nelieka nepastebėtas. Nuolat ieškome sprendimų, kad kelionės geležinkeliais būtų patogesnės, greitesnės ir ekologiškesnės, ir jaučiame, kad keleiviai tai įvertina. Štai pernai traukiniais važiavo iš viso 5,5 mln. keleivių – dešimtadaliu daugiau, nei metais prieš tai.

Kokie pagrindiniai pokyčiai laukia keleivių artimiausiais metais?

Vienas didžiausių mūsų projektų – naujų traukinių parkas. Jau šiemet Lietuvoje testuosime naujus elektrinius šveicarų gamintojo „Stadler“ gaminamus traukinius. Jie bus modernesni, komfortiškesni bei draugiškesni aplinkai. Planuojama, kad elektriniais traukiniais traukiniautojai keliaus elektrifikuotu Vilnius–Šiauliai–Klaipėda maršrutu, o bateriniai elektriniai traukiniai keleivius veš trumpesniais maršrutais, pavyzdžiui, tarp Vilniaus ir Varėnos, kur netrukus bus pradėta įrengti pirmoji Baltijos šalyse baterinių traukinių įkrovimo stotelė.

„LTG Link“ traukinių parkas pasipildys 9 elektriniais ir 6 bateriniais traukiniais. Kelionės jais bus ne tik tvaresnės, bet ir patogesnės! Juose bus įrengta beveik trečdaliu daugiau vietų nei dabar kursuojančiuose modeliuose. Bus erdvės dviračiams, keleiviai galės mėgautis darbo vietomis, specialiai įrengtomis erdvėmis tiems, kurie keliauja su vaikais ar augintiniais. Labai svarbu, kad bus įrengtos patogios vietos keleiviams su judėjimo negalia, pritaikytos tiek keliaujantiems savo vėžimėlyje, tiek persėdantiems į kėdę traukinyje.

Kokius sprendimus diegiate, kad traukiniai taptų dar ekologiškesni?

Šiuo metu vyksta elektrifikacijos darbai geležinkelyje, kuriuo keliaujame iš sostinės į Klaipėdą. Tai – vienas populiariausių traukinių maršrutų, tad džiaugiuosi, kad jau visai netrukus traukiniautojus galėsime pakviesti keliauti juo be CO2 emisijų.

Planuojama, kad šis projektas bus baigtas 2026 m., tuomet elektrifikuoto geležinkelio dalis Lietuvoje pasieks 28 proc. LTG grupė įgyvendina ir kitus inovatyvius tvarumo projektus, pavyzdžiui, triukšmo slopinimo sienelėse pirmieji įrengėme vertikalias saulės elektrines. Taip pat, šįmet viename keleiviniame traukinyje ir dviejuose krovinius gabenančiuose lokomotyvuose testuosime sintetinį kurą, kuris gaminamas iš atsinaujinančių šaltinių ir gali pakeisti tradicinį dyzeliną.

Kaip skatinate žmones rinktis traukinį vietoje automobilio?

Žmonės renkasi patogumą, tad mūsų tikslas – užtikrinti, kad kelionės traukiniu būtų prieinamos, malonios ir patogios. Be to, keliauti traukiniu – verta. Keleivius kviečiame tapti Traukiniautojų klubo nariais ir kelionių traukiniais dėka sutaupytą CO2 kiekį išsikeisti į nuolaidas. Labai svarbu, kad tvarų judumą skatina ir valstybė – nuo balandžio 1 d. įsigaliojo naujos ir platesnės lengvatos keleiviams: dabar pensinio amžiaus žmonės, moksleiviai ir tėvai, savaitgaliais ir švenčių dienomis keliaujantys kartu su vaikais, bilietus perka už pusę kainos. Tikiu, kad tai šeimas paskatins traukiniauti ir atrasti Lietuvą iš naujo. Keleiviams netgi siūlome miestų planus: pateikiame informaciją, kur galima nukeliauti traukiniu, ką įdomaus aplankyti, pamatyti ir patirti gražiuosiuose Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Kėdainiai, Marijampolė, Šiauliai ir kt.

Nuolat analizuojame maršrutus ir ieškome būdų, kaip juos pritaikyti keleivių poreikiams. Pavyzdžiui, pastebėjome, kad Vilnius–Kaunas maršrute keleivių skaičius išaugo po to, kai padidinome reisų dažnumą ir pagerinome patogumą. Taip pat pritaikome traukinių reisus prie didžiųjų renginių – festivalių, koncertų ar sporto rungtynių. Jie sulaukia daug keleivių, nes žmonės pajuto, kaip tai yra patogu – vykti be jokių rūpesčių, kur pastatyti automobilį, kiek už tai mokėti ir pan.

„Rail Baltica“ dažnai įvardijama kaip vienas reikšmingiausių projektų Baltijos šalyse. Ką jis pakeis?

„Rail Baltica“ – didžiulis žingsnis į priekį Baltijos regiono geležinkelių industrijoje. Greitasis geležinkelis perpus sutrumpins tarptautinių kelionių laiką, jis bus dar trumpesnis nei keliaujant automobiliu. Jau dabar matome, kad maršrutu Vilnius-Talinas keliauja daug traukiniautojų, sustojančių Rygoje. Kai ši kelionė sutrumpės iki 4 valandų, turizmo geografija ženkliai išsiplės, tai pajaus visi didieji miestai „Rail Baltica“ kelyje.

Be to, elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, jungiantis mus su Vakarų Europa, suteiks naujų galimybių tvariems verslo pervežimams ir bendrai pagerins saugumo situaciją. Visa tai neišvengiamai keis Baltijos šalių gyventojų keliavimo kultūrą.

Kokią žinutę norėtumėte perduoti žmonėms, kurie vis dar renkasi automobilį?

Kviečiu bent kartą per mėnesį palikti automobilio raktelius ilsėtis namuose ir patirti, ką reiškia tikra kelionė skaitant knygą, o ne kelio ženklus. Traukiniautojams nuolat siūlome patirtis traukiniuose – pavyzdžiui į Kauną ar Trakus kviečiame ne tik riedėti, bet ir pažinti mus supančią gamtą Miško traukinyje, o atvykus kviečiame pasinaudoti mūsų pačių patikrintais kelionių maršrutais ir idėjomis, ką pamatyti ar kur užkąsti. Kam važiuoti, jei gali keliauti?

Kaip žmonės galėtų prisidėti prie tvaresnio judumo?

Galvodami apie tvarumą dažnai manome, kad tai labai sudėtinga ir reikalauja kardinalaus įpročių keitimo. Esu įsitikinus, kad nereikia nueiti į kraštutinumus – užtenka įnešti mažą pokytį į kasdienybę. Jei keliskart per savaitę vykstate į kitą miestą automobiliu, bent kartą tai darykite traukiniaujant ir vietoje vairavimo skirkite laiko sau ar darbinėms užduotims, o jei turite vaikų, į savaitgalio pramogas bent kartą keliaukite viešuoju transportu. Mano „mažai“ yra mūsų „daug“ – kiekvienas prisidedame prie mūsų visų tvarios ateities.

Rusnė Matulaitytė