Po kiekvienu medžiu slepiasi nematomas pasaulis – šaknų sistema. Ji ne tik prilaiko medį ir aprūpina jį vandeniu bei mineralais, bet ir yra tikra gyvūnų bei mikroorganizmų buveinė. Šaknys tarsi požeminės magistralės siurbia vandenį ir maisto medžiagas. Per jas medis gauna tai, kas būtina augimui ir gyvybei. Su grybais medžiai sudaro ypatingą sąjungą – mikorizę. Grybai padeda medžiui pasisavinti maisto medžiagas, o medis grybams „atsilygina“ cukrumi, kurį pagamina lapuose. Tarp šaknų ir dirvoje gyvena daugybė padarų:

  • Sliekai purena dirvą, pagerina jos oro ir vandens pralaidumą.
  • Vabalų lervos, šimtakojai, skruzdėlės ardo negyvas augalų dalis ir perdirba jas į naują dirvožemį.
  • Voverės, ežiai, varlės, lapės šaknų aplinką naudoja kaip saugią slėptuvę ar net urvų vietą.

Visa tai sudaro požeminę ekosistemą – tyliai veikiančią, bet gyvybiškai svarbią miško dalį. Be šaknų ir jų gyventojų miškai negalėtų išlikti tokie, kokius pažįstame.