Vilniaus mieste, Neries pakrantėje ir parkuose miestiečiai pastebi nuvirtusių ir trūnyti paliktų medžių. Tai nėra miesto prižiūrėtojų apsileidimas. Nebegyvybingi, pūvantys medžiai patenka į kitą gyvenimo ciklą – jie tampa namais, maistu kitiems mažesniems gyvūnams, vabzdžiams, augalams, grybams, vėliau – trąša dirvožemiui.

Biologinei įvairovei gausinti paliekami nebegyvybingi medžiai gamtinėse teritorijose – Neries krantinėje, Vilnelės upės šlaituose. Kai kurie stuobriai ir medžiai pažymėti specialiais ženklais „Biologinės įvairovės namai“ . Anot Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio vyriausiojo specialisto Jaroslavo Čaplios, palikus virtuolius Vilnelės krantinėje nemažai miestiečių nesuprato, kodėl tie rastai čia guli. „Ne vienam teko aiškinti, kad tai nėra šiukšlės ar apsileidimas – tai namai kitiems gyviems organizmams. Tuo labiau, kad pavyzdžiui Vilnelės krantinėje norint išvežti tuos virtuolius būtų pažeistas status upės krantas“, – kalbėjo specialistas.

Šie medžiai turi ypač didelę reikšmę gamtinės teritorijos ekologinei sveikatai. Viename virtuolyje randama daugiau kaip 5 tūkst. įvairiausių organizmų, kuriems negyva mediena yra maistas.

Taip natūraliai palaikoma ekosistema, tarpsta rūšinė įvairovė. Be nudžiūvusių, nuvirtusių medžių išnyktų kai kurios vabzdžių, augalų, grybų rūšys, kurios minta yrančia mediena. Klaidinga manyti, kad virtuoliuose apsigyvens medžių kenkėjai, nes tie, kurie ardo negyvą medieną, gyvų medžių nepažeidžia.

„Vilniaus miesto parkų“ ekologė kraštovaizdžio architektė Vaiva Marozienė pabrėžė, kad gamta nemėgsta miestietiško sterilumo. „Mums reikia išmokti kuo mažiau kištis į natūralius procesus. Jei norime mieste matyti paukščius, teks palikti vietos ir vabalams. Dabar populiaru pastatyti vabzdžiams viešbučius, o tokie stuobriai – natūralios jų buveinės“, – pastebi ekologė. Tokie stuobriai paliekami ir miesto parkuose.

Specialistai pabrėžė, kad vertingi tiek nudžiūvę ir dar stovintys medžiai, tiek jau nuvirtę ir pūvantys. Juose gyvena, maitinasi skirtingos gyvybės formos. Vienose – paukščiai, vabalai ir smulkūs gyvūnai, kitais maitinasi grybai, kerpės, augalai.

Ilgą laiką vyravo praktika, kad miesto gamtinėse teritorijose visi nebegyvybingi medžiai būdavo išvežami. Taip, neturėdami sau buveinių, iš miesto teritorijų pasitraukė nemažai vabzdžių, gyvūnų, paukščių rūšių. Pavyzdžiui, labai retai aptinkamas niūraspalvis auksavabalis. Šie vabalai gyvena senų lapuočių medžių drevėse, daugiausiai ąžuoluose, kuriuose yra drevės su tam tikrų grybų sukeltu ruduoju trūnėsiu. Tokių buvo ir Verkių dvaro sodybos parke. Bet parke intensyviai šalinant nudžiūvusius ir nuvirtusius medžius, jų gyvenimo vietos buvo sunaikintos. Dabar siekiama šiuos vabalus susigrąžinti į šią vietą, palikus nudžiūvusių bei nuvirtusių medžių.

Nudžiūvę medžiai svarbūs ir paukščiams. Juose paukščiai įsirengia lizdus. Uoksuose, drevėse žiemoja ir suka lizdus meletos, geniai, pelėdos ir kiti paukščiai. Po šaknimis gyvena gausybė smulkių ir didesnių žinduolių, tokių kaip pelės, pelėnai. Savo olą išsikasa ir lapės, kiaunės, šeškai.

Svarbu paminėti ir nukritusius lapus. Tose vietose, kur nėra būtina juos pašalinti, miesto tvarkytojai juos palieka. Irdami lapai suteikia maistinių medžiagų medžiui nuo kurio nukrito bei kitiems augalams. Žinoma, rudenį prižiūrėtojai sugrėbia lapus nuo takų, vietose, kurios gyventojų naudojamos aktyviai veiklai. Lapai išvežami į žaliųjų atliekų sąvartyną.

Komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt