Vilniuje subrandintas medus pasakoja daugiau nei tik apie bites – miesto avilių medaus mišinyje aptikta net 356 skirtingų augalų pėdsakų. Pasaulinės bičių dienos proga sostinė primena, kad bitės ne tik prisideda prie augalų žydėjimo ir ekosistemų gyvybingumo, bet ir leidžia pažvelgti į miestą kitu kampu – jų suneštas medus atskleidžia, kokia įvairi yra Vilniaus augalija!

Prie miesto avilių tinklo prisideda ir Vilniaus miesto savivaldybė – ant jos pastato stogo įkurdinti du aviliai, kuriuos prižiūri „Urbanbee.lt“ specialistai. Per metus šiuose aviliuose bitės suneša apie 30 kg medaus, o platesni miesto avilių medaus tyrimai padeda suprasti, kokia augalų įvairovė supa bites skirtingose Vilniaus vietose.

Tyrimai rodo, kad miesto medus formuojasi iš itin įvairių augalų. Apie 63 proc. jo sudaro dažniau Vilniuje aptinkamų augalų pėdsakai, tarp jų – liepos, dobilai, klevai ir kiti mieste paplitę augalai, taip pat sodų bei dekoratyvinė augalija. Likusią dalį lemia daugiau nei 300 kitų augalų įvairovė, pasiskirsčiusi mažesnėmis dalimis.

„Miesto medus pasižymi itin turtingu skoniu būtent dėl bites supančios augalijos gausos. Čia žydi augalai parkuose, skveruose, gyventojų balkonuose, netrūksta egzotinių dekoratyvinių augalų, todėl bitės turi įvairų, nuolat besikeičiantį nektaro ir žiedadulkių šaltinių „kokteilį“. Lietuvos bitininkų sąjungos atliktas miesto avilių medaus tyrimas parodė, kad Vilniaus medus pasižymi viena didžiausių augalų įvairovių, lyginant su kitais Lietuvos regionais. Čia nevyrauja monokultūros – medus surenkamas iš gausybės skirtingų žiedų nektaro šaltinių“, – sako „Urbanbee.lt“ vadovas Paulius Chockevičius.

Ant stogų įkurdintos bitės tampa savotiškomis apdulkintojų ambasadorėmis ir padeda miestiečiams geriau suprasti jų svarbą. Bitės prisideda prie miesto augalų žydėjimo ir taip kuria žalesnę, gyvybingesnę aplinką.

Prie augalų įvairovės mieste prisideda ir rečiau šienaujamos pievos. Jose susiformuoja medingų augalų plotai, kur bitės ir kiti apdulkintojai randa maisto ir poilsio vietų. Tokios teritorijos padeda stiprinti biologinę įvairovę ir didina miesto atsparumą klimato kaitai.

„Džiaugiamės, kad prie šios augalų įvairovės prisideda ir tvariau prižiūrimos miesto pievos, kuriose leidžiame natūraliai klestėti augmenijai, o žolę pjauname rečiau. Tokių pievų šiuo metu turime apie penktadalį viso miesto prižiūrimo ploto. Jos svarbios ne tik bitėms ir kitiems apdulkintojams – tokios pievos padeda miestui geriau sugerti liūčių vandenį, mažina dulkėtumą ir vėsina aplinką karštomis vasaros dienomis“, – pažymi Vilniaus miesto tvarumo vadovas Anton Nikitin.

Kartu specialistai pabrėžia, kad miesto bitės gyventojams neturėtų kelti baimės. Bitininkai primena, kad žmonės bites neretai painioja su vapsvomis, o profesionaliai prižiūrimos bičių šeimos yra ramios ir nelinkusios pulti praeivių. Kaip juokauja specialistai, jei nesate gėlė, bitėms greičiausiai būsite visai neįdomūs.

Savivaldybės pastato stogo avilių medus tiriamas nuo 2019 metų. Tyrimai rodo, kad jis yra saugus vartoti ir pasižymi gerais kokybės rodikliais, o kartu atskleidžia, kokia turtinga ir įvairi yra Vilniaus miesto augalija.