Jauniklis – jaunas lizdą palikęs individas, dėvintis pirmąsias tikrąsias plunksnas ir nė karto nesišėręs.

Nesubrendęs paukštis – tai paukštis, dėvintis dar galutinai nesubrendusio paukščio, bet ir ne jauniklio apdarą.

Suaugęs paukštis – paukštis, dėvintis subrendusio paukščio vasaros arba žiemos apdarą, kuriam šeriantis ateityje tam pačiam sezonui būdinga išvaizda nesikeis.

Pateikiant paukščio topografinį aprašą įprasta skirti tokias jo svarbiausias dalis: galva, kaklas, kūnas, snapas, sparnai, uodega ir kojos. Išskyrus suaugusių paukščių snapą ir kojas, kitos dalys yra dažniausiai padengtos plunksnomis.

Paukštis turi pirmos vasaros apdarą, vėliau antros vasaros apdarą, kuris jau bus ir kitus jo gyvenimo metus toks pats.

Pirmos vasaros apdaras. Apdaras, kurį paukštis dėvi antrų kalendorinių metų vasarą nuo šėrimosi iki rudens šėrimosi.

Vasaros apdaras. Apdaras, kurį paukštis dėvi vasarą nuo šėrimosi tų pačių metų pavasarį iki kito šėrimosi tų pačių metų rudenį.

Veisimosi apdaras. Paprastai spalvingesnis apdaras, kurį daugelis paukščių (ypač patinai) įgauna prieš veisimosi sezoną natūraliai plunksnų viršūnėlėms apsitrynus bei pavasarinio šėrimosi metu išaugus naujoms spalvingesnėms plunksnoms.

Pirmos žiemos, rudens ar rudens-žiemos apdaras. Apdaras, kurį paukštis dėvi pirmąjį savo rudenį  ir žiemą nuo pirmojo šėrimosi pirmų gyvenimo metų vėlyvą vasarą ar rudenį iki kito šėrimosi antrų kalendorinių metų pavasarį.

Antros žiemos, rudens apdaras. Apdaras, kurį paukštis dėvi antrąjį savo gyvenimo rudenį ar žiemą. Jo apdaras jau bus panašus ir trečią, ketvirtą ir t.t. sezoną.

Poilsio apdaras. Maskuojamasis, slepiamasis patinų apdaras, kurį jie įgyja veisimosi sezonui pasibaigus ir dėvi iki rudeninio šėrimosi, kuomet įgauna žiemos ir kartu tuoktuvių apdarą. Būdingas kai kuriems žąsinių būrio atstovams.