Medis gali gyventi šimtus metų, tačiau galiausiai, kaip ir visos gyvos būtybės, jis mirs. Jo irimo procesą gali pagreitinti medienoje gyvenantys vabzdžiai, grybai, kerpės. Kartu su daugėjančiu lervų, besivystančių irstančioje medienoje skaičiumi, intensyviau ima veikti ir geniai, meletos, kurie ieškodami maisto iškala skyles. Ilgainiui toks negyvas stuobrys nuvirsta ir gulinti mediena yra aktyviai naudojama kitų organizmų. Atsiras nauja gyvų būtybių grupė, kurios ims priklausyti nuo nugriuvusio medžio, kad gautų maisto ir prieglobstį. Įvairių rūšių grybai apgyvendins pūvantį rąstą, gyvūnai įsikurs tuščiavidurėse vietose, o daugybė bestuburių atras namus po trupinėjančia žieve – tai pritrauks ir vabzdžius mintančius gyvūnus.

Po kelerių metų medžio kamienas visiškai išnyks, o jo medžiagos sugrįš į dirvožemį, kad maitintų naują augalų kartą.