Šis miškas pasodintas 2025 m., minint titulą „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“. Čia, 10 ha plote, kuriame dešimtmečius buvo pieva ir ūkininkų dirbama žemė, kartu su bendruomene ir verslo įmonėmis pasodinta apie 1 600 medžių: ąžuolų, klevų, uosių, beržų, pušų, liepų ir šermukšnių. Būtent tam šis miškas ir kurtas – prisidėti prie biologinės įvairovės didinimo ir gerinti miesto mikroklimatą.

Kaip pieva pamažu tampa mišku?

Gamtoje vyksta nuolatiniai pokyčiai, net jei mes jų iš karto nepastebime. Vienas įdomiausių procesų – sukcesija, kai augalų bendrijos keičia viena kitą. Tai tarsi gamtos „statybos“, trunkančios dešimtmečius ar net šimtmečius.

Iš pradžių pievoje auga įvairūs pievoms būdingi augalai, įsikuria pavieniai krūmai. Vėliau įsišaknija ir greitai augantys medeliai, pavyzdžiui, beržai ar pušys. Jie sukuria pavėsį, kuriame pievos augalams darosi sunku gyventi, tačiau miško augalija klesti. Po kelių dešimtmečių pievos beveik nebelieka – ją pakeičia miškas.

Šis procesas svarbus ne tik dėl to, kad pievą pakeičia miškas. Sukcesija sukuria įvairių buveinių – pievų, krūmynų, jaunuolynų, brandžių miškų. Tai leidžia gyvuoti įvairioms rūšims, kurios palaiko sveikas ekosistemas.